mirksėti

mirksė́ti, mìrksi (-ia), -ė́jo, mìrksėti, -ėja (-i), -ėjo 1. intr. (tr.) K greitai keletą kartų užsimerkti ir vėl atsimerkti: Jis mìrksi, kad družnos akys J. Akys pradeda jam greitai mirksėti, ir didelės ašaros, šviesios kaip krikštolas, rieda jam per veidelį J.Bil. Ji tyli ir tik žiūri į Vilių nemirksinčiom akim I.Simon. Tavo dvi akelės gražesnės ir meiliau mirksi už visą dangaus skliautą Vaižg. Akis mìrksi dukra pirm tąsymo drugio J. | Bemirksint pavogė man arklį, t. y. bežiūrint J. ^ Ko mìrksi kaip rupkė piene! Šk. Ko mirksi kaip rupūžė kruopose! Šd. Mìrksi kap šuo rugienoj Gs. Jis kalbėjo ir akim mirksė́jo (nenuoširdžiai kalbėjo) Vrn. Dabar tokie laikai (kalbama apie okupacijas) – tylėk ir mirksė́k (stenkis neįkliūti, niekur nesikišk) Ėr. Kožnas tyli ir mìrksėja Pc. ║ intr. prk. nesiryžti ką daryti, abejoti: Duok, ko prašau, daug nemirksė́k Ėr. Jis mirksė́jo mirksė́jo ir nieko nedavė Ėr. 2. intr. duoti ženklą, stengtis patraukti dėmesį mirksėjimu: Jonas Petrei visą vakarą mirksė́jo mirksė́jo, o ta – nė nešypt Plv. | refl.: Mìrksisi abudu, susėdę viens prieš kitą Ėr. 3. intr. šviesti greitai keičiant šviesos intensyvumą, blykčioti, žibsėti: Besišluostydamas nuo kaktos prakaitą, pakėliau galvą, žiūriu – pro pat pušies viršūnę mirksi danguje žiburėlis šaly debesio, po kuriuo ką tik saulė palindo J.Bil. Mirksi žvaigždutės dangaus žydrumoje S.Nėr. Daugumas jų ėjo į Tamošiaus butą, kuriame beveik iki aušros mirksėjo žiburys LzP. Uoste užsidegė žiburiai, ir raudoni, ir žali, ir melsvi švyturiai mirksi, tik mirksi visuose įlankos pakraščiuose A.Vien. Lempa mìrksi – negaliu siūti Dkš. To žvakelė teip mìrksia, teip mìrksia Vb. \ mirksėti; atmirksėti; išmirksėti; pamirksėti; pramirksėti; sumirksėti